Ministry of Health of the Republic of Lithuania

Even in ancient times, it was understood that rest and sleep are vital processes, as essential as breathing, eating, and other bodily functions. However, only in recent decades science has demonstrated that sleep is an active process involving neuronal network stabilization, restoration of brain and whole-body energy reserves, proper protein structure formation, promotion of macromolecule synthesis, processing and long-term retention of information, emotional regulation, reduction of oxidative stress-induced cellular damage, regulation of immune responses, and the clearance of toxic metabolites and protein degradation products. In cases of mental and sleep disorders, these processes are disrupted. The aim of this review article is to analyze the relationship between sleep and mental disorders, while focusing on different groups of psychiatric conditions. We also discuss the comorbidity of sleep and mental disorders, explore how sleep disturbances may trigger relapses or worsen psychiatric symptoms, and characterize core changes in sleep architecture for various mental disorders. Additionally, we review the effects of psychotropic medications on sleep, therapeutic considerations for their usage, and present combined psychotherapeutic and pharmacological treatment strategies that can optimize the treatment outcomes for both sleep and mental disorders.

Neonaticidas – naujagimio nužudymas per 24 valandas nuo gimimo, dažniausiai įvykdomas motinos. VTPT prie SAM 1994-2020 m. laikotarpiu ekspertizėse tirtos 74 motinos, nužudžiusios savo naujagimius: 59 motinos 1994-2014 m. laikotarpiu ir 15 motinų 2015-2020 m. laikotarpiu. Pirmojo laikotarpio moterų amžiaus vidurkis buvo 27,9 m., antrojo laikotarpio duomenimis išliko panašus – 27,5 metų. Nuo 1994 m. iki 2003 m. dėl įvykdyto neonaticido buvo atlikti trijų nepilnamečių motinų ekspertiniai tyrimai, vėliau nepilnamečių nebuvo tirta. 1994-2014 m. dominavo 25-30 m. amžiaus moterų grupė, 2015-2020 m. dominavo vyresnių – 30-35 m. amžiaus moterų grupė. Pirmuoju laikotarpiu dauguma tirtų moterų buvo netekėjusios, vienišos – 71,2 proc., antruoju laikotarpiu didesnė dalis moterų gyveno su sutuoktiniu ar sugyventiniu – 53 procentai. Vertinant kūdikius nužudžiusių moterų traumines patirtis, buvo nustatyta, kad apie pusė jų turėjo trauminių patirčių vaikystėje, tačiau dauguma (apie 80 proc.) tiek pirmojo, tiek antrojo laikotarpio motinų iki neonaticido nebuvo stebėtos ar gydytos psichiatrų. Pirmuoju laikotarpiu 18,6 proc. kūdikius nužudžiusių moterų ekspertizės metu nenustatyta jokio psichikos sutrikimo, kitai daliai moterų nustatyti įvairūs psichikos sutrikimai: asmenybės sutrikimas (35,6 proc.), priklausomybė alkoholiui (18,6 proc.), intelekto defektas (11,9 proc.), depresinis sutrikimas (10,2 proc.) ir šizofreninio spektro sutrikimas (5,1 proc.). Antruoju laikotarpiu asmenybės sutrikimas buvo nustatytas 33,3 proc., priklausomybė alkoholiui −20 proc., intelekto sutrikimas − 20 proc., psichikos sutrikimo nenustatyta 26,7 proc. kūdikius nužudžiusių moterų. Visos kūdikius nužudžiusios moterys neturėjo kriminalinės praeities. Didesnė dalis abiem laikotarpiais tirtų neonaticidą įvykdžiusių motinų iki kūdikio nužudymo jau turėjo vaikų: atitinkamai 61 proc. ir 67 proc. Abiem laikotarpiais kūdikio nužudyme dominavo nenorimo vaiko motyvas: atitinkamai 44 proc. ir 80 proc. atvejų. Tik pirmuoju laikotarpiu (1994-2014m.) buvo nustatytas psichotinis – 5,1 proc. ir altruistinis – 10,2 proc. naujagimio nužudymo motyvas. Abiem laikotarpiais neonaticidą įvykdžiusios moterys naudojo aktyvius nužudymo metodus (smaugė, skandino, dusino): atitinkamai 90 proc. ir 80 proc. atvejų. Tirta vienintelė moteris, savo šeimoje turėjusi 4 biologinius ir 2 suvestinius vaikus, įvykdžiusi pakartotinį kūdikio nužudymą (2015 m. ir 2017 m.). Tik maža dalis abiem laikotarpiais tirtų kūdikius nužudžiusių motinų buvo pripažintos nepakaltinamomis: atitinkamai 18,4 proc. ir 20 proc. atvejų.

Simuliacijos – apsimestinio, tikslingo elgesio, siekiant tam tikros naudos – reiškinys yra aktualus psichiatrijoje ir ypač teismo psichiatrijoje. Literatūros duomenimis nurodoma, kad bendrojoje psichiatrijos praktikoje sutinkama nuo 1 proc. iki 5 proc. simuliuojančių pacientų, o nusikaltimus atlikę asmenys simuliuoja kur kas dažniau – nuo 10 proc. iki 20 proc. atvejų. Literatūros šaltiniai nurodo, kad teismo psichiatrijoje dažniausiai yra simuliuojami kognityviniai ir psichoziniai sutrikimai. Įvertinus 2013-2016 m. laikotarpiu Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VTPT prie SAM) atliktų 609 teismo psichiatrijos ekspertizių duomenis, nustatyta, kad simuliacijos reiškiniai stebėti 8,7 proc. atvejų. Dauguma simuliuojančių buvo vidutinio amžiaus (vidurkis 38,5 m.), žemo išsilavinimo vyrai, anksčiau teisti ne vieną kartą. Net 92 proc. jų anksčiau jau buvo gydyti įvairiuose psichiatrijos stacionaruose, kur jiems 32,7 proc. atvejų jau buvo įtarta simuliacija. Tyrimo metu nustatyta, kad pakartotinai teisiami asmenys dažniau linkę simuliuoti psichozinius sutrikimus, o anksčiau neteisti asmenys kiek dažniau simuliavo atminties sutrikimus. Simuliuojantys asmenys pateikė įvairialypius skundus, demonstravo negalintys atsakyti į elementarius klausimus. Net 71 proc. tiriamųjų aktyviai ir nuolat deklaravo įvairius skundus, tačiau jų elementari kasdienė veikla nebuvo sutrikusi. Dažnu atveju simuliavusiems asmenims stebėtas dvejopas elgesys, 33,7 proc. atvejų skundai ir elgesys disociavo su psichodiagnostinių tyrimų rezultatais. Didžiajai daliai (52,9 proc.) sunkių psichikos sutrikimų požymius demonstravusių tiriamųjų ekspertizės metu buvo nustatyti asmenybės sutrikimai. Tyrimo duomenys parodė, kad būtina skirti atidesnį dėmesį simuliacijos reiškiniui ne tik ekspertinėje teismo, bet ir bendrojoje psichiatrijoje, atkreipiant dėmesį į tam tikriems psichikos sutrikimams nebūdingą simptomatiką bei tiksliai įvertinant psichikos sutrikimų fenomenologiją.

Šiame straipsnyje apžvelgti mokslinės literatūros duomenys apie nužudymus įvykdžiusių asmenų ypatybes, rizikos veiksnius bei išanalizuoti 2009-2016 metais Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje atliktų teismo psichiatrijos ekspertizių duomenys. Nustatyti pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys agresyvaus elgesio tikimybę: prasta socioekoniminė padėtis, bedarbystė, menkas išsilavinimas, nepriteklius, psichotraumuojančios situacijos, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, psichikos ligos. Siekiant sumažinti agresyvaus elgesio, smurto bei homicidų atvejų, tikslinga mažinti ilgalaikius rizikos veiksnius, taip pat svarbus stigmatizacijos mažinimas, adekvati psichiatrinė ir socialinė pagalba.

Teismo psichiatrinis įvertinimas reikšmingai skiriasi nuo klinikinio vaiko psichoemocinės būsenos vertinimo. Ir šiuos skirtumus reikia prisiminti atliekant vertinimą. Teismo vaikų ir paauglių psichiatras ekspertas turi įvertinti skundų pagrįstumą, vaiko gebėjimą tiksliai apibūdinti simptomus, neatmetant išgalvotų simptomų pateikimo tikimybės, taip pat įvertinti ryšį tarp simptomų ir tiriamo įvykio, ir galiausiai galimas traumos ilgalaikes pasekmes vaiko psichikos sveikatai. Ekspertizės tikslas yra ne gydyti, bet gauti informaciją. Šiame straipsnyje nagrinėjami Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių skyriuje 2013-2016 m. atliktų vaikams ir paaugliams, patyrusiems bet kokios rūšies prievartą, teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizių rezultatai. Nagrinėjami tie atvejai, kai nukentėjusiems vaikams ir paaugliams buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas.

High mortality rates from smoking related diseases are a significant public health issue in Lithuania. Study aims to estimate the number of smoking attributable deaths (SADs) and years of potential life lost in Lithuania in 2013. Gender, age and disease specific mortality was calculated by applying the smoking attributable fractions (SAFs) to prevalence estimates of current and former smokers among Lithuanian adults aged ≥35 years that are based on the 2005 Lithuanian Health Interview Survey. Mortality data were obtained from the Institute of Hygiene Health Information Centre. Eight years lag was assumed between smoking rates and subsequent mortality. Sensitivity analysis was used to calculate SAFs applying smoking impact ratio method. In 2013, 13.9% of total mortality or 5771 deaths in Lithuania were attributable to smoking (5181 men and 590 women). The two leading causes of SADs were ischaemic heart disease (2861) and lung cancer (1054) that accounted for 67.8% of the smoking attributable mortality. In the same year, smoking accounted for 39 279 years of potential life lost (34 663 years for men and 4615 years for women). Smoking causes a considerable mortality burden in Lithuania, killing nine times more males than females. Therefore reduction of smoking prevalence is an urgent public health need, which calls for implementation of effective and comprehensive tobacco control measures consistent with the World Health Organization Framework Convention on Tobacco Control Articles and Protocols and The Tobacco Products Directive.

Straipsnyje analizuojami teismo psichologo eksperto veiklos metodologiniai klausimai: kas yra psichologinis tyrimas teismo psichologo eksperto praktikoje, kuo skiriasi toks tyrimas nuo tradicinio tyrimo klinikinėje praktikoje, kuo skiriasi ir panašūs teismo psichologo eksperto atliekamos ekspertizės ir psichologiniai tyrimai, kaip derinami kokybinio ir kiekybinio tyrimo principai.

Seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus yra sudėtinga tirti, nes dažnai vaikai yra ne tik pagrindiniai, bet ir vieninteliai liudytojai bylose. Ypač sudėtinga vertinti, kai įtarimai dėl seksualinės prievartos pareikšti vaiko tėvui arba motinai tėvų skyrybų kontekste. Šiuo straipsniu siekta 1) apžvelgti literatūrą šia tema, 2) apžvelgti veiksnius, turinčius įtakos vaikui, kaip patikimam liudytojui, tokiose bylose, 3) atvejo analizės tyrimo metodo pagrindu išanalizuoti Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2009-2014 metais atliktų kompleksinių teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizių duomenis, kai įtarimai dėl seksualinės prievartos pareikšti nukentėjusiųjų tėvui arba motinai, apimant ir tėvų skyrybų kontekstą.