Republic Klaipeda Hospital

The focus of the article is on school meal programs that are common throughout the world and are implemented to promote students’ healthy eating habits and bring added value to their learning outcomes. In recent years there has been increasing emphasis on the possibility of improving school meals by including locally grown products, thus contributing to the development of local economic systems. This model has acquired the name "Farm to School" in practice of some countries and, according to its supporters, emphasizes public procurement of locally grown food as a key market opportunity for farmers. The article has been prepared within the BSR Food Coalition project (funded by Interreg Baltic Sea Region Program, contract #S002). The project seeks to create the conditions for the emergence of the "From farm to school" model in the Baltic States. The study presented in the article aims at disclosing the conditions and opportunities for the promotion and use of foods produced by local farmers in general education schools in Klaipeda region, Lithuania as well as at defining necessary educational efforts to increase healthy nutrition, develop general health habits, and agricultural and food system literacy within general education schools and their communities. To achieve the aim the surveys with project target groups (school administration, students and their parents) have been carried out in Klaipeda region. The objectives of the survey were to gather data on target groups’ perceptions of local school food procurement and to disclose their opinion, needs and expectations related to model development. The findings of the study would be helpful for designing the further steps of collaboration between schools and local farmers in Klaipeda region. .

Galvos smegenų metastazės klinikinėje praktikoje di­agnozuojamos dažniau nei kiti piktybiniai galvos sme­genų navikai. Ilgą laiką visų galvos smegenų švitinimas buvo galvos smegenų metastazių gydymo standartas. Kognityvinių funkcijų sutrikimas po spindulinės terapi­jos lėmė, kad per pastaruosius dešimtmečius ieškoma visų įmanomų neurochirurginių ir naujų radioterapinių galimybių, siekiant išvengti galvos smegenų švitinimo šalutinio poveikio. Pristatytas atvejis atskleidžia naujai įdiegto stereotaksinės radioterapijos (SRT) metodo Va­karų Lietuvoje galimybes ir privalumus. Pademonstruotas puikus radiologinis ir klinikinis atsakas į frakcijinę stere­otaksinę radioterapiją (FSRT), kai kartu švitintos ne tik galvos smegenų renoceliulinės karcinomos metastazės, bet ir neurochirurgų pašalintos metastazės ložė.

Pasaulio sveikatos priežiūros sistemos ir organizacijos diegia į asmenį orientuotos priežiūros modelį, siekdamos pagerinti veiklos rezultatus. Šis klausimas ypač svarbus onkologinių ligonių sveikatos priežiūrai dėl jos specifiškumo, kai sergančiųjų išgyvenamumo ilginimo ir gyvenimo kokybės gerinimo tikslai skatina įveikti procesų kompleksiškumą ir chaotiškumą diagnozės nustatymo ir gydymo etapuose. Tyrimo tikslas − įvertinti pirminių onkologinių ligonių sveikatos priežiūros optimizavimo galimybes iš mokslinės ir praktinės perspektyvos, taikant atvejo vadybą. Sisteminės mokslinės literatūros, teisinių dokumentų ir klinikinės praktikos analizės duomenys atskleidė, kad nuo onkologinės ligos įtarimo iki jos stebėsenos dalyvauja labai daug skirtingų lygmenų organizacijų, todėl įgyvendinti nacionalinius paslaugų prieinamumo ir kokybės standartus fragmentiškoje aplinkoje pagal tradicinį sveikatos priežiūros modelį tampa neįmanoma. Didžiausias krūvis ir spaudimas tenka antrinio ir tretinio lygmens institucijoms, kurios pavieniui nepajėgios įveikti iššūkius. Straipsnyje pristatomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sukurtas ir sėkmingai taikomas atvejo vadybos modelis pirminiams onkologiniams ligoniams, kaip priemonė, teikianti pagrindą onkologinių ligonių sveikatos priežiūros optimizavimui Lietuvoje. Išvada – onkologijos atvejo vadybos modelio kūrimas ir diegimas – racionaliausia pirminių onkologinių ligonių problemų sprendimo alternatyva.

Tyrimo tikslas − išanalizuoti slaugytojų darbo patirties ir intraveninių injekcijų komplikacijų sąsajas. Vykdyta anoniminė apklausa raštu. Tyrimo metu apklausti 185 slaugytojai, dirbantys įvairaus profilio sveikatos priežiūros įstaigose. Duomenys apdoroti IBM SSPS 23.0 statistikos programų paketu. Atlikta kiekybinių kintamųjų dažnių ir vidurkių analizė. Apskaičiuotas tyrimo duomenų dažnis (n), jo procentinė išraiška (proc.), vidurkis ir standartinis nuokrypis. Dviejų nepriklausomų kintamųjų palyginimams buvo naudojamas Mann-Whitney testas. Ryšiams nustatyti buvo naudojamas Spearman koreliacijos koeficientas (r) ir jo reikšmingumas (p). Statistinis hipotezių reikšmingumas patvirtintas, kai p≤ 0,05. Tyrimo metu nustatyta, kad slaugytojams, turintiems daugiau nei 10 metų darbo patirties, atliekant intravenines injekcijas, komplikacijų pasitaiko rečiau, nei mažiau patirties turintiems slaugytojams. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojai, dirbantys vienoje srityje ne mažiau kaip 20 metų, naudoja intuiciją ir analitinį bei kritinį sprendimų priėmimo būdą. Slaugytojams, kurių darbo patirtis iki penkerių metų, sudėtingiau atlikti intravenines injekcijas kritinėse situacijose, vertinti paciento būklę ir galimas intraveninių injekcijų komplikacijas. Šio tyrimo rezultatai padėjo nustatyti intraveninių injekcijų komplikacijų ryšį su slaugytojų darbo patirtimi, kad būtų galima išvengti komplikacijų ar sumažinti jų skaičių. Patirties veiksnys parodo kokybinį pradedančio ir patyrusio slaugytojo skirtumą, todėl į profesinę patirtį turi būti atsižvelgiama sprendimų priėmimo procese.

Uretero-arterial fistula (UAF) poses major challenges in management and diagnosis due to the rarity of this condition and associated high morbidity/mortality rates. We describe a case of a UAF associated with previous aorto-biiliac grafting, ureteric stenting and right nephrectomy because of chronic pielonephritis and complicated by surgical site infection. This case illustrates a very complex pathology, with a challenging diagnosis and multiple treatment options. A 72 year-old woman was referred to Vilnius Vascular Unit for open UAF repair. The patient had a history of open abdominal aortic aneurysm repair using a bifurcated graft 25 years ago. The right ureter was injured during the operation and a rigid indwelling ureteric stent was inserted. Six months prior to referral, she underwent a right nephrectomy due to a chronic pyelonephritis, complicated by surgical site infection, which was still present at the time of admission. Initial CTA demonstrated bilateral iliac aneurysms, but no signs of UAF. A further CTA revealed a UAF between the right ureteral stump and the right common iliac artery (CIA) para-anastomotic aneurysm. After unsuccessful attempts to embolize the UAF using both coils and glue, the patient was referred to Vilnius Vascular Unit for open repair. Left axillo-bifemoral bypass reconstruction was performed followed by UAF repair and bifurcated graft explantation. Follow-up after 2 years showed no recurrence of haematuria, good function of the remaining kidney and patent axillo-bifemoral bypass with no signs of infection around the prosthetic aortic stump. Uretero-arterial fistula is a uncommon condition in everyday clinical practice. The rarity of this condition may lead to delayed or missed diagnosis which can result in life-threating consequences. A multidisciplinary approach involving urologists, vascular surgeon and radiologist are crucial to both the diagnosis and managment of this rare entity.

Trimatis spausdinimas, arba adityvus gaminimas (angl. additive manufacturing) - tai vientiso, prak­tiškai bet kokios formos objekto gaminimo procesas iš skaitmeninio modelio, kai skirtingomis formomis sudedami sluoksniai. Nors ši technologija atsirado dar XX amžiaus devintame dešimtmetyje, iki XXI amžiaus antro dešimtmečio tokie spausdintuvai buvo naudojami tik komerciniais tikslais. Straipsnyje pa­teikiama mokslinės literatūros apžvalga apie trimačio spausdinimo tipus, technologijas ir trimačio spausdi­nimo panaudojimo galimybes otorinolaringologijoje.

Gleivinės melanoma - tai retas, labai agresyvus bei blogos prognozės navikas, dažniausiai nustatomas galvos ir kaklo srityje. Vienerių, trejų ir penkerių metų išgyvenamumas nuo 2000 m. iki 2007 m. Eu­ropoje buvo atitinkamai 63 proc., 30 proc. ir 20 proc. Prienosiniai ančiai, nosies ir burnos ertmė - sritys, kuriose dažniausiai nustatomi šio tipo navikai. Daž­niausiai klinikinė išraiška ir simptomai yra nespeci­fiški. Chirurgija yra pagrindinis gydymo metodas. Norint kontroliuoti lokalų naviko plitimą, neretai pa­sitelkiama pooperacinė spindulinė terapija. Nepaisant skirtingos biologinės struktūros, gleivinės melanoma gydoma kaip odos melanoma. Daugumoje paskelbtų naujausių mokslinių tyrimų gleivinės melanoma ser­gantys pacientai nebuvo įtraukti. Šiame straipsnyje pristatomas klinikinis retos patologijos atvejis bei literatūros apžvalga.

Krūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga pasaulyje. Nepaisant įrodymų, jog krūtį tausojantis operacinis gydymas yra onkologiškai saugus, mastektomijų skaičius kasmet didėja. Krūties rekonstrukcija yra susijusi su geresne moters gyvenimo kokybe, tai taip pat – krūties vėžio gydymo kokybės rodiklis. Krūties rekonstrukcija implantais pasižymi mažesne pooperacinių komplikacijų rizika nei rekonstrukcinės operacijos panaudojant audinių lopus. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2011 – 2016 m. atliktos 32 rekonstrukcinės krūtų operacijos panaudojant silikoninius implantus. Bendras pooperacinių komplikacijų dažnis 15,6%. Nustatytos kelios statistiškai reikšmingų pooperacinių komplikacijų rizikos faktorių grupės. Išnagrinėti literatūroje pateikti operacijos metodai, padedantys išvengti pooperacinių krūties rekontrukcinių operacijų implantais komplikacijų. Tai – teisingas ligonės pasirinkimas, atidus pasiruošimas operacijai bei operacijos technika.