Straipsnyje siekiama parodyti, jog tik išryškinus kalbos kaip pirmapradiškai negatyvios struktūros idėją bei atskleidus jos įprasminimo perspektyvą, įmanoma neredukcionistiškai interpretuoti Giorgio Agambeno biopolitikos koncepciją. Kalbą ir biopolitiką susiejantis ryšys Agambeno filosofijoje išryškinamas analizuojant jo radikalizuotą Hegelio neigimo judesio interpretaciją. Teigiama, kad tik ontologiškai negatyviai interpretuojant kalbą galima paaiškinti, kodėl politika Agambenui visada jau yra biopolitika. Sykiu galima formuluoti ir svarbią konceptualinę analogiją: žmogus, kaip gyva būtybė, politikoje „egzistuoja“ tokiu pat statusu, kaip hegeliškas juslinis tikrumas „egzistuoja“ kalboje.

Versta iš: George Berkeley. De Motu. In: The Works of George Berkeley, vol. 1 of 4.The Project Gutenberg, ebook [39746]. May 20, 2012, p. 623–637[žiūrėta 2015 m. sausio 10 d.]. http://www.gutenberg.org/files/39746/39746-pdf.pdf?session_id=4bc9cfa72ed4454c0940975edf5503b59871e996Iš lotynų kalbos vertė Živilė PabijutaitėVertimo mokslinis redaktorius Mindaugas Strockis

Straipsnyje analizuojama, kaip Mickūno filosofija atskleidžia estetikos ir eroso sąryšį. Analizės tikslas – parodyti, kad estetika ir erosas reikalauja ne reprezentacijos, bet prezentacijos ir kodėl abi šios plotmės yra susijusios su tiesiogine pasaulio išraiškų patirtimi. Fenomenologinė estetikos ir eroso analizė atskleidžia paties pasaulio grožį ir erotinį patrauklumą. Mickūnas teigia, kad estetinė-erotinė nuostata yra atvirumas paties pasaulio nuotaikoms, ritmams ir buvimo stiliams. Kita vertus, jis neigia estetinės ir erotinės patirties intencionalumą, nes pastarąjį supranta kaip tikslingą nukreiptumą į objektus ir siekį identifikuoti objekto reikšmę. Straipsnyje pateikiami argumentai, kodėl Mickūno bandymas paneigti erotinės ir estetinės patirties intencionalumą yra paremtas siaurąja, o ne plačiąja intencionalumo samprata.

Skirmantas Jankauskas. Platonas: Filosofavimas grožio akivaizdoje.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015. 514 p.

Daugiau nei prieš pusantro šimtmečio Karlo Marxo sukurtas „Fragmentas apie mašinas“ ir šiandien tebėra įvairių filosofų, socialinių teoretikų ir socialinių judėjimų svarstymų objektas. Kaip šian­dien interpretuoti Marxo tekstą? Kokie prieštaravimai ir gamybinės jėgos iškyla šiandien, dominuojant postindustrinei informacijos ir paslaugų gamybai? Kaip kintant gamybiniams santykiams kinta dirban­čiųjų subjektyvumas? Ar šiandien galima kalbėti apie visuotinį intelektą kaip apie gyvosios ir negyvosios darbo jėgos sąjungą, galinčią iš principo pakeisti kapitalizmą? Į šiuos klausimus bandysime atsakyti su­siedami Marxo „Fragmentą“ ir šiuolaikinių socialinių judėjimų teoretikų tekstus, kurie aktualizuoja Mar­xo idėjas socialinių tinklų, kūrybinių industrijų ir paslaugų dominavimo epochoje.

Žinojimas pagal apibrėžimą yra patikimas ir todėl gali būti pritaikytas gausybei įvairių problemų. Tačiau spręsdami praktines problemas pasikliaujame ne tik teisingu žinojimu, bet ir informacija, kuri nustato praktinio priimtinumo ribas. Mes ieškome ne teisingo, bet optimalaus sprendimo. Optimalus sprendimas pasiekiamas optimizuojant keletą praktinių parametrų. Optimizavimo procesas remiasi teorija ir praktika. Kitaip sakant, praktinis problemų sprendimas yra žmogiškasis svarstymas, susiejantis teorines ir praktines žinias. Todėl filosofinis praktinio problemų sprendimo pagrindimas jungia teorinę ir praktinę filosofiją. Svarbiausia vieta praktiškai sprendžiant problemas tenka ar turėtų tekti etiniam svarstymui. Pažangaus mokslinio pažinimo, reikalingo praktiniam dabartinių problemų sprendimui, sudėtingumas skiria žmones, kurie žino, nuo tų, kurie veikia. Situacija rodo, jog mums reikalingi gilesni pedagoginiai įsitikinimai: mums reikia ekologinio ugdymo.

Straipsnyje apžvelgiamas veik visoms graikų filosofijos mokykloms nuo pat ikisokratikų bū­dingas sąvokų apibrėžimų, arba definicijų, reiškinys, pabandant nušviesti į Platono korpusą gana vėlai patekusio, bet paties filosofo plunksnai nepriskiriamo 185 definicijų rinkinio („Definitiones“), atstovau­jančio veikiau ankstyvosios Stojos mokyklai negu Akademijai, vietą graikų filosofinės tradicijos konteks­te. Definicijos ir jų fiksavimas buvo paplitę kaip filosofinio mąstymo pratybos – tai gana patikimai įrodo tiek išlikusių filosofų veikalų pavadinimų, susijusių su definicijomis, gausa, tiek graikiškosios komedijos siužetai, tiek ir Diogeno Laertijo užfiksuoti anekdotiniai pasakojimai.

(fragmentai, pateikti Adrieno Baillet La Vie de Monsieur Des-Cartes)Versta iš: Adrien Bailet, La vie de monsieur Descartes,vol. 1, Paris: Chez D. Horthemels, 1691, pp. 80–86, 120.Iš prancūzų kalbos vertė Daina Habdankaitė, Viktoras Bachmetjevas, Paulius Garbačiauskas ir Jonas Skarulskis

Gregory Sandstrom. Human Extension: An Alternative to Evolutionism, Creationism and Intelligent Design. Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2014. – 97 p. ISBN 978-113-746-488-0

Kokia nūdienio mokslo prigimtis, koks jo pažintinis statusas? Ir dar plačiau: ar ir kaip įmanomas racionalus žinojimas? Šie klausimai nūdienos mokslo filosofijoje sprendžiami visų pirma empirizmo ir mokslinio realizmo ginčuose. Bene ryškiausia šiuolaikinio britų empirizmo forma – Baso van Fraasseno konstruktyvusis empirizmas, arba tiksliau konstruktyvusis empiricizmas (KE). Straipsnyje, remiantis ir ginčijant visų pirma van Fraasseno, Gideono Roseno ir Marco Alspector-Kelly argumentaciją, pateikiama revizionistinio KE normatyvumo samprata. Tvirtinama, kad KE epistemologijoje implicitiškai slypintis normatyvumas yra (a) neišvengiamas ir (b) euristiškai naudingas. Neišvengiamas, nes pati deskripcijos ir normos dichotomija nėra absoliuti. Būtent tai visų pirma atskleidžia van Fraasseno ir Roseno diskusijos analizė KE daugiaprasmiškumo bei jo diktuojamų metodologinių nuostatų terminais. Euristiškai naudingas, nes lankstusis KE normatyvumas, lyginant jį su rigidiškais mokslinio realizmo ontologiniais postulatais, siūlo epistemologiškai nuosaikesnę ir empiriškai adekvatesnę mokslo sampratą, apimančią nuolat kintančių episteminių, normatyvinių ir aksiologinių praktikų įvairovės visumą. Šio euristinio KE potencialo sąlyga galų gale yra KE vykdoma nuosaikioji agneologinio moderniojo mokslinio žinojimo revizija lygiai tiek, kiek jis yra moderniosios filosofijos atmaina.